Ultragarsas apibūdinamas kaip akustinė vibracija, sklindanti aukštesniu dažniu nei gali girdėti žmogaus ausis (t.y. aukštesnė nei 20 kHz). Ultragarso aparatas skleidžia bangas ir atsispindėjusias bangas verčia į elektrinius signalus ir taip gaunamas rodmuo ekrane arba išvedinėjami duomenys.
Ultragarso bangos sukuriamos dirbtiniu būdu, pjezoelektrinio efekto pagalba. Tam naudojamas arba kvarcas arba keraminis diskas. Į kvarco plokštelių paviršių nukreipiamas elektros krūvis kristalą gali suspausti, o, jeigu srovės kryptis apverčiama, kristalas gali išsiplėsti. Kristalą veikiant kintamu elektriniu lauku galima išgauti kintamą kristalo kompresiją ir tuo būdu pasiekti nuoseklias terapijoje naudojamas vibracijų serijas.
Ultragarsinės bangos keliauja per audinį ir neša energiją. Ultragarso bangų sąlytis su biologiniais audiniais sukelia mechaninį, šiluminį, cheminį ir kavitacinį poveikius.
Mechaninis poveikis
Mechaninis poveikis atsiranda dėl audinių dalelių, kurias kerta ultragarso banga, judėjimo. Slėgio pokyčiai gali išjudinti skysčius, padidinti membranos pralaidumą bei net ardyti audinius, mat nuo jų atsiskiria kolageno skaidulos.
Šiluminis poveikis
Šiluminis poveikis priklauso nuo dviejų pagrindinių faktorių: biologinės terpės absorbcinių savybių bei energijos atspindžio sąsajos lygmenyje tarp audinių, kurie pasižymi skirtinga akustine varža.
Ultragarso bangų perėjimas pro „minkštuosius“ audinius sukelia temperatūros išaugimą. Tai susiję su tuo, kadangi absorbcija turi ryšį su klampumu, o taip pat ir dėl absorbcijos kitimo dėl šiluminio laidumo ir cheminio absorbavimo.
Cheminis poveikis
Cheminis poveikis, kartu su vietinio pH pakitimo ir ląstelių membranų pralaidumu bei molekuliniai pokyčiais, yra sukeliamas didžiulių pagreičio jėgų, su kuriomis per audinių daleles praeina ultragarso bangos.
Dėl to šis veiksmas skatiną aktyviųjų ingredientų skvarbumą.
Kavitacinis poveikis
Kavitacija – ultragarso bangų savybė generuoti mažus suskaidytų dujų burbuliukus skystoje terpėje. Vėliau jų dydis išauga ir galimi burbulų sprogimai.
Tokiu būdu palaipsniui suyra riebalų ląstelės, dėl ko mažėja ir pačio riebalinio audinio tūris.
Perdavimas/transmisija per audinius
Per audinius keliaujančios ultragarso bangos praranda tam tikrą dalį energijos. Šis procesas vadinamas atenuacija.
Atenuacija audinyje yra sukeliama tokių reiškinių, kaip absorbcija, spindulio divergencija ir išsileidimas, kartais vadinamas defliacija.
Absorbcija yra pagrindinė ultragarso bangų atenuacijos „kaltininkė“. Ultragarso energiją sugeria audinys ir verčia ją šiluma.
Daugumai audinių atenuacija stiprėja, kada didinamas dažnis. Todėl 1.0 MHz signalas įsiskverbia giliau nei 3.0 MHz signalas, dėl mažesnės audinių atenuacijos.
Spindulio divergencija yra dydis, iki kurio spindulys išsisklaido nuo keitiklio. Spindulio divergencija mažėja, dažniui augant ir dėl to aukštesnio dažnio signalas turi labiau sutelktą spindulį.
Defliacija apima refleksijos (atspindžio), refrakcijos (lūžio) ir dispersijos (išsisklaidymo) procesus.
Ultragarso terapijos prietaisą daugiausiai sudaro kintamos srovės generatorius (įprastai 1MHz ir/ar 3MHz), kuris maitiną skleidžiančią galvutę, į kurią įdėtas keitiklis (pjezoelektrinis diskas arba kvarco plokštelė). Šis keitiklis elektros energiją verčia mechanine (akustiniai virpesiai, kurie perduodami į audinius).
Taip pat yra ir labai žemus 20-70 KHz dažnius naudojančių ultragarso prietaisų. Jie naudojami tik estetiniams tikslams.
Šaltinis: https://www.itechmedicaldivision.com/en/training/effects-of-ultrasound-therapy-on-biological-tissues/
