Limfedema

LIMFINĖS SISTEMOS FIZIOLOGIJA

 

Kraujas žmogaus kūne išnešiojamas dviejų didelių kraujotakos sistemų dėka: arterinė ir veninė sistemos. Abi sistemos susiduria periferijoje, mikrocirkuliacijos dalyje, sudarytoje iš arterinių kapiliarų, veninių kapiliarų ir intersticinių audinių. Šie audiniai apibrėžiami kaip ląstelių ir skaidulų trijų dimensijų tinklelis, esantis tarp kraujo ir limfinių kraujagyslių. Į intersticiją patenka intersticiniai skysčiai, sudaryti iš vandens, proteinų, mineralinių druskų, įvairių tipų ląstelių: virusų, bakterijų ir t.t. . Arterinis kraujas kapiliarais suteka į mikrocirkuliacinę sistemą, kad perneštų maistines medžiagas į audinius; tuomet veninė sistema pašalina nenaudingas medžiagas iš audinių per veninius kapiliarus. Limfinė sistema yra drenažinė sistema ir veikia taip pat kaip veninė - pagrindinė jos funkcija yra intersticinių skysčių, patenkančių į periferinį jungiamąjį audinį, drenažas. Akivaizdu, jog labai svarbu sekti limfinės sistemos veiklą ir palaikyti pusiausvyrą mikrocirkuliacijos sistemoje. Jei audinių skysčių kiekis didėja, limfinė sistema gali palaikyti pusiausvyrą tik savo fiziologinėse ribose. Kai limfinė sistema nebeįstengia palaikyti šios fiziologinės pusiausvyros, prasideda liga, vadinama edema.

 

EDEMA

 

Edema dažniausiai yra apibūdinama kaip skysčių užlaikymas intersticiniuose organizmo audiniuose. Egzistuoja skirtingos edemos rūšys, pavyzdžiui, fiziologinės edema arba patologinės edema, sukeliama organų patologijų. Fiziologinė edema yra apibūdinama kaip trumpalaikė disfunkcija dėl perkrovimo: pirmiausia dėl hidrostatinės edemos, kuri ištinka, kai žmogus stovi ar sėdi ilgą laiką. Tokiomis sąlygomis limfinė sistema nepajėgia palaikyti veninės kraujotakos pusiausvyros. Taip pat egzistuoja ir priešmenstruacinė edema, nėštumo edema. Tarp patologinių edemų egzistuoja inkstų edema, širdies edema, kepenų edema, esant specifinėms patologijoms: miksedema, reumatinė edema, veninė edema, riebalinio audinio edema, limfedema.



LIMFEDEMA

 

Limfedema yra edemos rūšis, pasižyminti didele intersticinių proteinų koncentracija dėl limfinės sistemos medžiagų pernešimo sutrikimų. Tai yra tipinė limfinės patologijos išraiška. Proteinų koncentracijos padidėjimas yra specifinė limfedemos charakteristika. Limfedema skirstoma į dvi grupes: pirminę ir antrinę limfedemą. Pirminė limfedema atsiranda pirmaisiais gyvenimo mėnesiais arba paauglystės metais ir yra sukeliama struktūrinių limfinės sistemos pakitimų, vykstančių jau gimimo metu. Antrinė limfedema, atvirkščiai, yra sukeliama kitokių priežasčių, pavyzdžiui: limfmazgių pašalinimo po onkologinių chirurginių operacijų, limfmazgių išsigimimų po radioterapijos, dėl trauminių ar infekcinių nutikimų, parazitinių ligų.

 

 

DIAGNOZAVIMAS (klinikinis ir instrumentinis)

 

Limfedemos diagnozavimas yra būtina procedūra, norint taikyti veiksmingiausią gydymą. Limfedema diagnozuojama klinikiniu būdu, taip pat instrumentinių tyrimų metu, kad būtų patvirtintas diagnostinis rezultatas.

 

 

TERAPIJA

 

Limfedema gali būti gydoma įvairiais būdais: manualiniu limfodrenažu, pneumatine presoterapija, kvėpavimo fizioterapija, hidro-kineziterapija, dietomis, farmakologine terapija, fizine terapija (elektrostimuliacija ir pan.), mikrochirurginėmis procedūromis.

Žemiau pateikiame informaciją apie terapijas, susijusias su mūsų siūloma medicinine įranga.

 

 

PNEUMATINĖ PRESOTERAPIJA

 

Pneumatinės terapijos pagrindas yra mechaninis galūnių suslėgimas specialia slėgimo kamerų sistema (kuri yra nuosekliai pumpuojama), kontroliuojama kompiuterio. Edema yra mažinama dėka limfinio tekėjimo skatinimo, kuris yra sukeliamas dėl distalinio-proksimalinio galūnių slėgimo. Kiekvienos kameros slėgis yra pastovus, nors veiksmingoji slėgio dalis mažėja distaline-proksimaliniame kryptimi, dėl galūnių išlinkio spindulio didėjimo pagal Laplaso skalę. Įrenginį sudaro kompresorius, prijungtas prie rankų arba kojų įmaučių, sudarytų iš pneumatinių maišelių,  kurie yra pripučiami kompiuterio aktyvuojamo pumpavimo dėka, pagal nustatytą programą. Įmautėje yra 4-12 vienetų maišelių, kad būtų pasiekta veiksminga edemos fragmentacija. Negana to, įrenginys yra pagamintas taip, kad kiekviena oro kamera prisipūstų ir išsipūstų distaliniu-proksimaliniu būdu (iš apačios į viršų; nuo pėdų iki kirkšnių). Gydymui naudojamų slėgių klausimas yra plačiai diskutuojamas, kita vertus, skirtingi slėgiai turi būti taikomi priklausomai nuo audinių būklės: didesnė fibrosklerozė = aukštesnis slėgis, mažesnė fibrosklerozė = žemesnis slėgis. Reikia turėti omenyje, jog įrenginys veikia paviršutinę limfinę sistemą, tad slėgis turi būti mažesnis nei 30/40 mmHg. Aukštas slėgis pradinėje limfedemos stadijoje gali išprovokuoti negrįžtamus limfinės sistemos pažeidimus, ir atvirkščiai: žemas slėgis neturi jokio poveikio fibrosklerozei dėl negrįžtamų limfinės sistemos pakitimų.

Koks yra drenažo poveikis šioje terapijoje? Pirmiausia, skatinamas veninis ir limfinis skysčių judėjimas, taip pat prieštrombinių medžiagų šalinimas, kraujagyslių praplėtimas ir profibrinolizinis poveikis. Negana to, ši terapija sukelia didelį intersticinį spaudimą, tad vyksta mažesnė filtracija ir didesnė kapiliarų reabsorbcija, bei galiausiai - limfinės apkrovos sumažinimas. Šis poveikis skatina didesnį limfinės sistemos pajėgumą bei edemos padarinių mažėjimą. Terapijos nepatartina taikyti turint smarkią venų trombozę ir širdies nepakankamumą. Be šių absoliučių kontraindikacijų, yra tam tikras kiekis kontraindikacijų, susijusių su vietinėmis ir bendromis infekcinėmis kūno būklėmis, ir t.t. . Po gydymo presoterapija rekomenduojame aptvarstyti gydytą vietą, kad dar bent trumpam būtų pratęstas presoterapijos gydomasis poveikis, o ilgesniam poveikiui išlaikyti siūlome naudoti specialią medicininę įmautę.

 

 

DRENAŽINĖ ELEKTROTERAPIJA

 

Elektrostimuliacija naudoja neo-indukcines ir kvadratines bangų sroves (jos neskleidžia jokio vietinio šilumos efekto), kad būtų stimuliojamas limfinių kraujagyslių kontraktiliškumas (gebėjimas susitraukti).Stimuliacija taip pat veikia ir raumenis. Absoliučios šios terapijos kontraindikacijos: terapijos negalima taikyti turint širdies stimuliatorių ir esant spazminiam paralyžiui.

 

 

ULTRAGARSAS

 

Tai ⅓ MHz dažnio įrenginio naudojimas fibrozinėms kūno zonoms stimuliuoti, norint sumažinti edemos padarinius.