Algodistrofija yra reta, daugiasimptomė liga. Ji sukelia stiprius bei nepaliaujamus skausmus, kurie dažniausiai susitelkia į galūnes. Skausmą beveik visada lydi patinimas.
Šios ligos kilmė galėtų būti siejama su įvairių kūno sistemų (pvz. nervų, medžiagų apykaitos, imuniteto) sutrikimais.
Pasak ekspertų, išskiriamos dviejų tipų algodistrofijos:
Tais atvejais, kada ligą iššaukia nervų sistemos trauma, liga vadinama Algodistrofija II, visais kitais atvejais – Algodistrofija I.
Literatūroje dar galima rasti kitą šios ligos pavadinimą – Sudeck Atrophy (Sudeko atrofija).
Prieš susitelkiant į ligos sukėlėjus bei simptomus, apžvelkime tas kūno dalis, kurias labiausiai kamuoja šis sindromas.
Kaip minėjome anksčiau, algodistrofija skaudžiausiai paveikia galūnes.
Kojose algodistrofija dažniausiai lokalizuojama keliuose bei klube, tačiau Sudeko atrofija paveikia ir pėdas bei čiurnas.
Kada liga aptinkama ir rankose, didžiausias poveikis pastebimas plaštakos regione.
Priežastys
Jau minėjome, kad ekspertai teigia, jog šis sindromas kyla iš to, jog sutrinka centrinės ir periferinės nervų, imuninės bei kraujotakos sistema. Pastaroji yra itin svarbi, mat ją sudaro visos kūne esančios venos bei arterijos, pernešančios kraują.
Tokią išvadą ekspertai priėjo tik dėl to, kad ši liga paveikia būtent tas organizmo funkcijas, kurias kontroliuoja šios trys sistemos.
Nepaisant tokių abstrakčių išvadų, tikrosios ligos priežastys didžiąja dalimi yra nežinomos.
Ką mokslininkai žino, galima vadinti rizikos faktoriais, kurie, pastebėta, jog stipriai padidina šansus susirgti šia liga.
Buvo pastebėta, jog daugiau nei 90 procentų atvejų, algodistrofija susirgo tie žmonės, kurie patyrė kaulų lūžius, nikstelėjimus, sąnarių išnirimus, nudegimus, nuplikimus, įsipjovimus.
Seniau taip pat vyravo nuostata, kad ši liga dažniausiai pakenkdavo nėščioms moterims. Ilgalaikiai klinikiniai tyrimai bei stebėjimai paneigė sąryšį tarp nėštumo ir didesnės algodistrofijos rizikos. Tačiau atrastas kitas įdomus dalykas – algodistrofija dažnėja tada, kada priaugama svorio, o būtent tai ir nutinka nėštumo metu.
Diagnozavimas
Deja, algodistrofiją diagnozuoti yra sudėtinga, nes simptomai, per kuriuos ši liga pasireiškia, yra abstraktūs ir dažnai atspindi kitas ligas bei diagnozes.
Nepaisant šio fakto, nepaliaujamas skausmas konkrečiame, apibrėžtame regione arba kūno vietoje gali būti traktuojamas kaip signalas, padėsiantis gydytojui diagnozuoti algodistrofiją.
Po diagnozės, bet kurie susiję arba vėliau atsiradę simptomai bei traumų istorija yra vertinama individualiai. Šis vertinimas gali padėti prieiti tinkamas išvadas bei skelbti diagnozę.
Štai puikus pavyzdys: vienas dažniausių algodistrofijos ženklų – odos pokyčiai. Ji išblykšta, išsausėja ir savotiškai atrofuojasi.
Algodistrofijos simptomus pastebėti gali X spinduliuotė arba, jeigu jie lokalizuoti vienoje vietoje – magnetinio rezonanso tyrimas arba net trifazė scintigrafija.
Scintigrafija yra laikoma pačiu tinkamiausiu tyrimo bei diagnozavimo metodu, kadangi jos dėka galima pastebėti net pačius mažiausius ir smulkiausius kaulinės struktūros pakitimus, lyginant su kitais tyrimo būdais.
Nepaisant čia išvardintų privalumų, yra ir vienas trūkumas. Scintigrafinė nuotrauka gali kisti, priklausomai nuo esamos ligos stadijos.
Prie visų, anksčiau išvardintų metodų, atliekamas ir kraujo mėginio tyrimas bei nervų laidumo tyrimas (ENG – elektroneurografija). Tai daroma tam, kad atmetimo būdu būtų galima pašalinti infekcinių ligų bei nervų pažeidimo tikimybes.
Taigi, išvada tokia, kad jokio vieno arba labiausiai tikslaus diagnozavimo metodo šiai ligai nėra. Nepaisant galimybės naudoti įvairius instrumentus bei tyrimus, diagnozuoti algodistrofiją dažniausiai pavyksta klinikiniu būdu.
Gydymas
Specializuoto bei aiškaus algodistrofijos gydymo, deja, nėra. Terapija bei gydomosios procedūros susideda iš procedūrų, kurios turi vieną vienintelį tikslą – susilpninti ligos simptomus (simptomatinė terapija).
Dėl šios priežasties yra beveik neįmanoma kalbėti apie gydomąjį periodą bei jo ypatumus su tais, kurie serga algodistrofija.
Dabar išvardinsime tris pagrindinius terapijos/gydymo metodus.
Fizinė terapija susideda iš fizioterapinių pratimų, skirtų būklės gerinimui ir rankų, klubų, pėdų bei visų galūnių reabilitavimui. Pratimai skirti gerinti kraujotaką, sąnarių paslankumą, didinti raumenų jėgą bei elastingumą.
Vaistinės terapijos atveju daktarai gali išrašyti labai platų spektrą medikamentų:
Taip pat yra ir kitų, mažiau žinomų ir rečiau taikomų algodistrofijos gydymo būdų. Tai yra:
Jeigu jums šis straipsnis pasirodė naudingas, kodėl gi nepasidalinus juo su šeima, draugais ar kolegomis?
