Galvos skausmas

TENS/EMS elektrostimuliatorius Hydas - 4 kanalai / 8 elektrodai

Lėtiniam ir ūmiam skausmui kaklo, nugaros srityse, galūnėse ar sąnariuose malšinti. 8 elektrodai, 30 programų, 10 intensyvumo lygių. Veikia su baterijomis arba iš elektros tinklo.

69,99 € 99,99 € -30%
Magnetinės terapijos aparatas I-TECH MAG-700

Žemo dažnio ir aukšto intensyvumo impulsinio elektromagnetinio lauko terapijos aparatas: 7 nustatytos programos, 3 laisvai pasirenkamos programos ir automatinė programa.

217,00 € 310,00 € -30%
Magnetinės terapijos aparatas I-TECH MAG-1000

Aukšto dažnio ir mažo intensyvumo impulsinio elektromagnetinio lauko terapijos aparatas skirtas sausgyslių uždegimams, flebitui, išialgijai, disko išvaržai ir funkciniam atsigavimui po traumų ar sumušimų.

160,30 € 229,00 € -30%
Magnetinės terapijos aparatas I-TECH ORTHOMAG

Žemo dažnio impulsinio elektromagnetinio lauko terapijos prietaisas su ličio jonų baterija ir lanksčiu aplikatoriumi, kad terapinių seansų metu išliktumėte mobilūs ir aktyvūs dienos darbuose.

209,30 € 299,00 € -30%
TENS/NEMS elektrostimuliatorius I-TECH Mio-Care PRO

2 kanalų elektrostimuliatorius su galimybe naudoti 4 arba 8 elektrodus. Skausmui malšinti, raumenims stimuliuoti ir grožio puoselėjimui. Pakraunamas akumuliatorius.

151,20 € 189,00 € -20%
TENS elektrostimuliatorius I-TECH Mio-Care TENS

2 kanalų elektrostimuliatorius su galimybe naudoti 4 arba 8 elektrodus. 20 skausmo malšinimo programų. Pakraunamas akumuliatorius.

89,60 € 112,00 € -20%
Magnetinės terapijos aparatas I-TECH MAG-2000

2 kanalų žemo dažnio ir aukšto intensyvumo impulsinio elektromagnetinio lauko terapijos aparatas skirtas įvairioms patalogijoms gydyti, atkurti funkcinę būklę ir reabilituotis po patirtų traumų.

300,30 € 429,00 € -30%
Magnetinės terapijos aparatas I-TECH MAG-2000 PLUS

Aukšto našumo ir lengvai naudojamas impulsinių elektromagnetinių laukų prietaisas, siūlantis jau nustatytas bei laisvai vartotojo nustatomas programas, kuriose galite nustatyti terapijos trukmę, magnetinio lauko intensyvumą ir dažnį.

448,00 € 640,00 € -30%
TENS/EMS elektrostimuliatorius ProRelax SuperDuo Plus

Išskirtinai daug aplikatorių komplekte: net 6 geliniai elektrodų padukai, 1 juosmens diržas ir 1 rankos diržas su integruotais elektrodais. Dvi atlikemos terapijos: skausmo malšinimas (TENS) ir raumenų stimuliavimas (EMS).

83,30 € 119,00 € -30%
TENS/EMS elektrostimuliatorius ProRelax Duo Comfort

Turi įmontuotą akumuliatorių, kuris gali būti įkraunamas tiek iš 220V tinklo, tiek ir USB lizdo. Skirtas malšinti chroniškus, lėtinius bei ūmius skausmus, o taip pat stimuliuoti ir treniruoti raumenis.

59,93 € 79,90 € -25%

Galvos skausmas – skausmo rūšis, kuri apima visą galvą bei kaukolės regioną ir viršutinę kaklo dalį.

Galvos skausmus galima skirstyti į tris kategorijas:

1. Pirminius skausmus
2. Antrinius skausmus, šie, dažniausiai yra kitų sutrikimų simptomai
3. Kaukolės neuralgija, veido ir kitus galvos skausmus – šie skausmai atsiranda dėl kaukolės arba net kaklo nervų uždegimo

Kyla keblumų norint nustatyti pirminio galvos skausmo kilmę. Taip yra dėl to, kad šiuos skausmus gali sukelti ne viena priežastis.

Dažniausiu atveju jie yra genetinio polinkio pasekmė. Genetinis polinkis šiuo atveju yra susijęs su tam tikrais dirgikliais ir individualaus organizmo specifika.

Beveik visada galvos skausmo kilmė veda prie nesubalansuotos gyvensenos, hormoninių reakcijų arba aplinkos sukelto dirginimo.

Pirminiai galvos skausmai – dažniausias galvos skausmų tipas.

Tarp šių geriausiai pažįstami: galvos skausmas dėl įtampos, migrena ir klasterinis galvos skausmas.

Galvos skausmas dėl įtampos (praeityje buvęs žinomas raumenų įtampos galvos skausmo vardu), visiškai neginčytinai yra pats dažniausias galvos skausmo tipas.

Šiuo atveju galvos skausmas kyla iš pakaušio, smilkinių arba kaktos regiono.

Tokio tipo reiškinys apsireiškia kaip nuolatinis pakaušio skausmas. Jį dažniausiai sukelia nevalingi bei nuolatiniai pečių bei kaklo raumenų susitraukimai.

Lengvesnių formų atveju, galvos skausmas dėl įtampos įprastai susisieja su stresu, nerimu arba depresija, tačiau dažnai paveikia ir žmones, kurie turi netaisyklingą sėdėseną.

Taip pat buvo pastebėta, kad dažniausiai nuo šio reiškinio kenti moterys.

Atsižvelgiant į pasikartojimų bei atvejų skaičių, tokio tipo galvos skausmas gali būti klasifikuojamas kaip nedažnas (mažiau nei vienas atvejis per mėnesį), dažnas arba chroniškas (daugiau nei penkiolika dienų per mėnesį).

Kiekvieno atvejo (epizodo) trukmė taip pat yra kintama ir galvos skausmas gali tęstis valandas, dienas, mėnesius ar net metus, jeigu pacientą kamuoja lėtinis, nuo įtampos priklausantis galvos skausmas.

Taip pat dažna pirminių galvos skausmų forma yra migrena, kartais dar vadinama vazomotoriniu galvos skausmu.

Dažniausiai jis veikia moteris, kartais net vaikus.

Juntamas skausmas būna stipresnis nei įtampos galvos skausmas ir kartojasi pagal dažnį, kuris kiekvienam individui gali būti skirtingas.

Skausmą sukeliantys veiksniai vis dar nėra žinomi, tačiau rizikos faktorius galima įvardinti. Tai hormonų disbalansas, kai kurie maisto produktai (pvz. sūriai ir šokoladas), aplinkiniai veiksniai, rūkymas, alkoholis bei miego trūkumas.

Kai kurie tokio galvos skausmo simptomai yra pykinimas, vėmimas fotofobija (jautrumas šviesai), fonofobija (jautrumas garsams), osmofobija (jautrumas kvapams).

Klasterinis galvos skausmas, dar vadinamas klasterine migrena – pats stipriausias, tačiau mažiau paplitęs skausmo tipas.

Jį geriausiai apibūdina būdvardis „duriantis“. Klasterinė migrena apsireiškia sukeldama stiprų bei nepakeliamą skausmą vienoje galvos pusėje su dažnais ir stipriais pulsavimo priepuoliais.

Skirtingai nei migrena, klasterinis galvos skausmas nėra susijęs su pykinimu ir vėmimu, tačiau su kiek kitokiais simptomais kaip akių ašarojimas, nusileidusiais akių vokais, rinorėja (nosies ertmės prisipildymas gleivėmis arba „varvanti nosis“) bei užsikimšusi nosis.

To pasekmė yra dažnas nemalonus jausmas akyse, lydintis beveik kiekvieną klasterinės migrenos atvejį.

Skirtingai nei kitos galvos skausmo rūšys, kurios dažniausiai kankina moteris, klasteriniai skausmai dažniau pasitaiko vyrams bei rūkantiems asmenims.

Taip pat kaip ir ankstesnėms diagnozėms, taip ir klasterinei migrenai nėra aiškūs sukėlėjai bei priežastys. Visgi yra žinoma apie kelis rizikos faktorius: nuovargis po skrydžio (jet lag), pokyčiai miego rėžime, rūkymas bei piktnaudžiavimas alkoholiu.

Kita galvos skausmo forma – oftalmologinė (susijusi su akimis bei jos sutrikimais).

Pagrindinė šio sutrikimo charakteristika atspindi pavadinimą – tokio tipo galvos skausmus lydi regos bei neurologinės problemos.

Taip pat reikia paminėti, kad šiai būklei palankesnes sąlygas sukuria regėjimo sutrikimų, tokių kaip trumparegystė arba astigmatizmas – buvimas. Dauguma su šia problema susiduriančių žmonių – moterys, jaunesnės nei 40m. amžiaus.

Žemiau rasite detalesnę informaciją apie sutrikimo sukėlėjus, simptomus bei oftalmologinį galvos skausmą.

Retesnis skausmo tipas – duriantis galvos skausmas. Charakteristikos jam tokios: skauda didelį plotą, tačiau trumpą laiką. 

Simptomai

Dabar apžvelkime simptomus, susijusius su galvos skausmu, taip atskirdami įvairias šio sutrikimo formas.

Galvos skausmo dėl įtampos (arba dėl raumenų įtampos) simptomai – nedidelis arba pakenčiamas, tačiau pastovus skausmas.

Tokio tipo galvos skausmas prasideda priekinėje arba pakaušio srityje ir pereina per visą galvą.

Kita vertus, stiprus galvos skausmas yra migrenos indikacija.

Migreną charakterizuoja pasikartojantys arba labai dažni galvos skausmai, galintys kankinti net kasdien.

Tokie pastovūs galvos skausmai būna lydimi pykinimo, vėmimo ir net fotofobijos (padidėjusio jautrumo šviesai).

Galvos skausmas, kurį žmogus patiria dėl klasterinio galvos skausmo yra sutelktas vienoje galvos pusėje, tačiau yra intensyvus ir pulsuojantis.

Oftalmologinio galvos skausmo simptomai dažniausiai susiję su rega:

1. Padidėjęs jautrumas šviesai
2. Ašarojančios akys
3. Dėmės akyse
4. Dalinis ir laikinas regos netekimas

Visi šie simptomai yra laikini ir dažniausiai tęsiasi tik kelias minutes (beveik visada – ne ilgiau nei 30min).

Priežastys bei sukėlėjai

Galvos skausmo priežastys priklauso nuo jo rūšies.

Su įtampa susijusius galvos skausmus dažniausiai iššaukia stresas, nerimas bei depresija, o taip pat ir neteisinga laikysena.

Migrenos priežastys vis dar išlieka paslaptimi, tačiau sutrikimas yra neurovaskulinės kilmės.

Yra ir papildomi rizikos faktoriai: hormonų disbalansas, specifiniai maisto produktai (tarp kurių sūris ir šokoladas), rūkymas, alkoholio vartojimas ir miego trūkumas.

Klasterinės migrenos priežastys taip pat nėra gerai apibrėžtos.

Rizikos faktoriais galime įvardinti nuovargį po skrydžio, pokyčius miegojimo įpročiuose, rūkymą bei piktnaudžiavimą alkoholiu.

Tačiau kas liečia oftalmologinį galvos skausmą, priežastys gali būti genetinės, susijusios su kraujagyslėmis arba kitais sutrikimais, kuriuos turi individas.

Diagnozavimas

Tiek migrenos, tiek įtampos bei klasterinių galvos skausmų atveju, diagnozavimo procesas prasideda nuo to, kad pacientas apibūdina savo simptomus.

Tai labai svarbi dalis, mat išvardintus galvos skausmo tipus skiria skausmo stiprumas, dažnumas, trukmė, pradžia bei eiga, sąsajos su pykinimu, vėmimu, padidėjusiu jautrumu garsui ir/ar šviesai.

Jeigu kyla įtarimų dėl migrenos, gydytojas atlieka ir visokeriopą medicininę apžiūrą. Į tai įeina kraujo spaudimo ir širdies ritmo rodmenų matavimas, kaklo raumenų ir TMJ (smilkininio) sąnario būklės tyrimas. Apžiūros metu taip pat tiriama dėl kvėpavimo sutrikimų, karščiavimo, pykinimo bei vėmimo.

Visais atvejais pacientams yra naudinga atlikti šiuos diagnostinius veiksmus, kad būtų galima atmetimo būdu susiaurinti potencialią diagnozę bei ateityje išvengti rimtesnių sutrikimų.

Tarp tokių diagnostinių veiksmų patenka:

1. Kompiuterinė tomografija (KT) – daugybės rentgeno spindulių tyrimų kombinacija, galinti tiksliai atkurti galvos turinio struktūrą, taip padedanti gydytojui rasti sutrikimus
2. Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) – dar tikslesnis diagnostinis metodas už KT. Jis paremtas magnetinių laukų sąveika su žmogaus kūnu
3. KTA ir MRA – kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso angiografijų tyrimai (atitinkamai) yra kiek panašūs į KT ir MRT, tačiau parodo arterijas bei venas smegenyse
4. Juosmens (lumbalinė) punkcija – dar vadinama LP, ši procedūra yra invazinio tipo, kurios metu ištraukiamas labai nedidelis kiekis stuburo smegenų skysčio
5. Elektroencefalograma (EEG) – ypač efektyvi vaikystėje, tiriant elektrinius impulsus smegenyse
6. Kraujo tyrimas
7. Stuburo rentgenograma

Gydymas bei terapijos

Kiekvienam galvos skausmo tipui galima rasti tiek prevencinę, tiek simptomatinę terapiją.

Prevencinė terapija

Jeigu pacientą kankina įtampos galvos skausmas, prevencinės priemonės daugiausiai susideda iš miego bei budinimosi rėžimo nustatymo, stresą bei nerimą keliančių situacijų atsisakymo bei reguliaraus fizinio aktyvumo, vengiant pervargimo.

Tam, kad būtų užkirstas kelias migrenai, galima gerti vaistus, net ir kasdien. Antidepresantai, epilepsijos vaistai ir tie medikamentai, kurie dažniausiai naudojami gydant hipertenziją tinka labiausiai.

Yra atlikta ir tyrimų, kurie parodė, kad vitaminas B12 bei magnis taip pat prisideda prie migrenos prevencijos, tačiau moksliniai įrodymai kol kas yra riboti.

Taip pat svarbu paminėti, kad klasterinių galvos skausmų atveju galima gerti prevencinius medikamentus, tačiau visada būtina pasitarti su gydytoju dėl recepto, kadangi tinkami vaistai gali iššaukti šalutinius poveikius.

Simptominis gydymas

Analgetikai, tokie kaip paracetamolis arba kiti NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) medikamentai (pvz. ibuprofenas) taikomi kovoje su įtampos galvos skausmais bei migrena. Kaip bebūtų, opioidai bei barbitūratai nėra rekomenduojami, nes turi šalutinius poveikius.

Jeigu galvos skausmą patiria nėščioji arba žindyvė, labai svarbu mažinti vaistų vartojimą bei farmakologinį gydymą tuo metu.

Pacientams, kurie kenčia nuo klasterinės migrenos, skausmą malšinantys vaistai neveiks, nes skausmo priepuoliai gali pasitraukti dar iki to laiko, kol medikamentai suveiks.

To rezultatas – pacientams išrašomi vaistai, kurie suveikia per pirmas 10 minučių. Jie taip pat gali rinktis dėvėti specialią kaukę ir ~15 minučių kvėpuoti vien grynu deguonimi.

Jeigu kalba eina apie įtampos kalbos skausmą, TENS (Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija) puikiai pasitarnauja mažinant skausmą ir padedant suvaldyti nevalingus susitraukimus pečių bei kaklo srityse.

PEMF (elektromagnetinio lauko) terapija, net taikoma ilgesnį laiką, pasižymi priešuždegiminėmis bei skausmą malšinančiomis savybėmis. Pulsuojančių elektromagnetinių laukų poveikis padeda atpalaiduoti įtemptus kaklo raumenis, kurie yra dažna galvos skausmo priežastis.

Jeigu jums šis straipsnis pasirodė naudingas, kodėl gi nepasidalinus jo su draugais ar kolegomis?

Šaltinis: https://www.itechmedicaldivision.com/en/pathology/headache/