Limfedema yra lėtinė liga kuri sulaukia vis didesnio dėmesio iš tyrėjų ir mokslininkų, dėl to, jog atrandama vis efektyvesnių jos gydymo būdų. Dabartiniame pasaulyje tai jau nebėra „padėtis be išeities“, o labiau tiktų limfedemos apibūdinimas, kaip ligos, kuri turi daugybę atviro gydymo potencialo bei įvairių gydymo galimybių.
Limfedema yra edemos rūšis, kurios metu kaupiasi skysčiai, vyksta tinimas, kartu su aukšta tarpinių (intersticinių) baltymų koncentracija. Tai yra sumažėjusių limfų metabolizmo (cirkuliacijos arba pernešimo) rezultatas.
Išaugusi baltymų koncentracija atskirią šią ligą nuo kitų edemos rūšių bei sukelia simptomus ir ženklus, kurie leidžia klasifikuoti ligą į pirminę bei antrinę limfedemą.
Pirminė limfedema apibūdina limfedemą, kuri pastebima jau pirmais gyvenimo mėnesiais, kūdikystėje arba jauname amžiuje. Įprastai ši kondicija pasireiškia kaip jau nuo gimimo esančių struktūrinių limfinės sistemos pakitimų.
Antrinė limfedema apibūdina tokį ligos porūšį, kuris išryškėja po tam tikrų įvykių. Tai gali būti limfmazgių pašalinimas po vėžio operacijos, limfmazgių degeneracija dėl radioterapijos, traumos ar net parazitinių užkrėtimų (įskaitant filariazę).
Edema
Paprastai edema apibūdinama kaip skysčių susikaupimas tarpinėse organizmo vietose.
Egzistuoja daugybė edemos tipų, nuo „fiziologinių“ iki „patologinių“. Šią problemą dažniausiai sukelia organų ligos.
Fiziologinio tipo edema, pvz. hidrostatinė edema, priešmenstruacinė edema bei nėščiosios edema apibūdinama trumpalaikiais disfunkcijos atvejais, dažniausiai atsirandančiais dėl perkrovos.
Patologinės edemos atveju, dažnai nustatomos organų ligos. Tai gali būti inkstų, širdies ar kepenų edema. Kitais atvejais (mišri edema, reumatinė edema, lipedema, limdefema) nustatoma specifinė liga ar sutrikimas, kuriuo sergama.
Limfinės sistemos anatomija-psichologija
Mūsų organizmuose yra dvi pagrindinės kraujo pernešimo sistemos: arterinė ir veninė. Abi sistemos susilieja periferijoje, tose vietose kur susijungia arteriniai, veniniai bei intersticiniai kapiliarai.
Arterinis kraujas keliauja kapiliarais ir perneša maistines medžiagas audiniams, o tuo tarpu veninė sistema surenka nebereikalingas atliekas.
Intersticiumą sudaro ląstelių bei audinių tinklas. Per jį teka intersticiumo skystis, sudarytas iš vandens, baltymų, mineralinių druskų bei įvairiausių tipų ląstelių, įskaitant virusus bei bakterijas.
Limfinė sistema yra tarsi drenažas, veikiantis iš vien su venomis. Pagrindinė limfų užduotis – „nudrenuoti“ intersticiumo skysčius iš periferinio jungiamojo audinio. Jeigu intersticinio skysčio gamyba išauga, limfinė sistema savaime stengsis palaikyti balansą bei lygybę.
Būtent jeigu to balanso sistema nepajėgia palaikyti, ištinka diagnozė, kurią vadiname edema.
Simptomai
Limfedema sukelia signalinius ir pakankamai pastebimus simptomus, įskaitant lėtinį galūnių tinimą, sunkumo pojūtį, sustabarėjimą bei paveiktos galūnės skausmus.
Tai diagnozė, kuri pasireiškia nesimetriškai. Žodžiu „nesimetriškai“ turime omenyje, kad limfedema paveikia tik vieną ranką arba koją. Net retais atvejais, kada abejos galūnės paveikiamos, viena vis tiek būna labiau ištinusi už kitą.
Tinimas gali būti lengvas arba stiprus iki tokio lygio, kad pasireiškia net paskutinis limfostazės paskutinis etapas – „negrįžtama drambliozė“. Drambliozė apibūdina ligą, kurios pagrindinis požymis – smarkus bei po apačia esančio jungiamojo audinio sustorėjimas.
Tai nėra vieninteliai limfedemos pacientų juntami simptomai.
Beveik visi simptomai apima odos būklę. Oda, prie to, kad sustorėja ir patankėja, gali taip pat pasidaryti trapesnė bei pažeidžiamesnė infekcijoms. Taip pat gali kisti spalva, oda atrodys blizgesnė bei netekusi spalvos.
Kai kuriais atvejais pacientai prie visų tų simptomų junta ir odos sustabarėjimą bei niežulį.
Štai dėl ko limfedema dažnai yra erzinanti, tačiau ne skausminga kondicija.
Sukėlėjai / priežastys
Tarp limfedemos sukėlėjų galime įvardinti:
Diagnozė
Limfedemos diagnozavimas yra labai svarbi procedūra, norint nustatyti patį tinkamiausią gydymą bei reabilitaciją.
Limfedema dažniausiai nustatoma klinikiniu būdu, tiesiogiai apžiūrint pažeistą/paveiktą galūnę, nors tai galima padaryti ir instrumentinėmis diagnozavimo priemonėmis, kad būtų patvirtinti gydytojų įtarimai.
Pagrindinis veiksnys, supaprastinantis diagnozę yra tai, jog liga paveikia (įprastai) tik vieną galūnę. Tai reiškia, jog nustatymas bus lengvesnis ir supaprastėja šio sutrikimo atskyrimas nuo kitų.
Diferencinė diagnozė (tokia, kurios metu bandoma iš įvairių tinkamų diagnozių pašalinti tas, kurios neatitinka tyrimo metu nustatytų simptomų), turi būti atlikta tada, kai yra edema, susijusi su staziniu širdies, inkstų ar kepenų nepakankamumu. Tiesą sakant, šių trijų ligų simptomu dažnai būna edema.
Gydymas
Yra daugybė įmanomų limfedemos gydymo būdų. Tarp jų:
Ypač presoterapija pasiteisina, kaip veiksmingas terapijos metodas. Ji padeda išjudinti skysčius, kas paspartiną medžiagų apykaitą venose bei limfose. Toks rezultatas apriboja stagnaciją bei kitus procesus, trukdančius atsikratyti limfa. Vėliau sumažėja tinimai bei susiję skausmai.
Jeigu manote, kad šis straipsnis naudingas, kodėl gi nepasidalinus juo su šeima, draugais ar kolegomis?
Šaltinis: https://www.itechmedicaldivision.com/en/pathology/lymphedema/
