Artritas yra uždegiminio tipo sutrikimas, kenkiantis sąnariams arba struktūroms, kurios sujungia kaulus.
Artritą geriausiai charakterizuoja tinimas, patamsėjimai, sustingimas, skausmai bei paveiktoje vietoje išaugusi temperatūra. Blogiausiais ir labiausiai pažengusio artrito atvejais gali įvykti ir sąnarių deformacija.
Būtina atskirti artritą nuo artrozės. Tai daryti svarbu, mat žmonės dažnai maišo bei painioja šias dvi patologijas.
Tiesą pasakius, nepaisant to, kad šios dvi diagnozės dalinasi kai kuriais panašumais, artrozė nėra uždegiminio pobūdžio liga, tačiau chroniškas, degeneratyvinio tipo reiškinys.
Artrito rūšys
Egzistuoja kelios artrito rūšys. Visos turi skirtingas charakteristikas bei priežastinius sukėlėjus.
Reumatoidinis artritas
Tai yra pati dažniausia artrito rūšis. Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga, kuri atsiranda dėl imuninės sistemos sutrikimų. Ši liga sukelia lėtinį sąnarių uždegimą.
Šalia įprastinių artrito simptomų, reumatoidinio artrito simptomais taip pat laikomi:
1. Karščiavimas
2. Skausmai
3. Sąnarių mobilumo ir funkcijos netekimas
4. Karščiavimas
5. Svorio netekimas
6. Raumenų hipotrofija
Dažniausiai pažeidžiami riešai ir plaštakos. Rečiau paveikiamas kaklas, pečiai, alkūnės, keliai, pėdos, čiurnos bei riešai.
Taip pat svarbu įvardinti ir kai kuriuos švelnesnius simptomus, kurie išryškėja gana anksti. Tarp jų – tinimas ir sąnarius išmušantis raudonis bei sunkumas judėti iškart po to, kai pacientas pabunda ryte.
Reumatoidinį artritą diagnozuoti yra be galo sunku. Diagnozavimas kelia problemų dėl to, kad pirmieji simptomai atsiranda labai lėtai ir taip pat ne greitai progresuoja. Svarbu paminėti ir tai, kad nėra standartizuoto arba aiškaus testo, skirto šios ligos nustatymui.
Kaip taisyklė, visi gydytojai nagrinėja jūsų ligų istoriją bei prašo pacientus apibūdinti simptomus. Taip, atkurdami klinikinę istoriją iš paties paciento bei jo giminių, gydytojai gali geriau įvertinti paciento būklę ir nustatyti reumatoidinį artritą.
Kai kada naudinga ir X-spindulių arba rentgeno nuotrauka. Yra ir laboratorinių testų, galinčių patvirtinti gydytojų diagnozė. Jie vadinami Anti-CCP tyrimu arba kai kada vykdomas ir Rheuma Test arba Reumato testas.
Reumatoidinio artrito gydymą yra be galo svarbu pradėti pačiose ankstyviausiose ligos stadijose. Tik šiais atvejais galima pastebimai sumažinti skausmą ir sulėtina sąnarių deformacijos procesus, kurie nuvargina ir alina pačius sąnarius. Šiuo būdu pacientas gali dirbti ir gyventi be didesnių kliūčių.
Ši liga ištinka pačio įvairiausio amžiaus žmones. Net ir vaikas gali susirgti pradine reumatoidinio artrito forma. Žinoma ir vaikiška reumatoidinio artrito forma, kuri kategorizuojama kaip jaunatvinis idiopatinis artritas (JIA arba AIG). Deja, bet pastarąjį sutrikimą iššaukiančios priežastys dar nėra nustatytos.
Reumatoidinio artrito gydymas susideda iš:
1. Nuskausminamųjų vaistų, kurie, be abejo, yra skirti skausmo mažinimui
2. Kortikosteroidinių arba nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), uždegimui mažinti
Reumatoidinio artrito gydymas taip pat susideda iš gyvenimo būdo bei dietos (mitybos) pakeitimų.
Svarbu rasti pusiausvyrą ir harmoniją tarp poilsio ir fizinio aktyvumo. Taip pat reikalingas ir mitybos reguliavimas, kad organizmas gautų reikalingą kalorijų, baltymų ir kalcio kiekį.
Žinomi ir gydymo metodai bei natūralios priemonės, kurios vienais ar kitais būdais mažina sąnarių skausmą. Tarp tokių priemonių patenka purvo vonios bei „Velnio nagas“ – šliaužiantysis inkaruotis (lot. Harpagophytum). Pastarasis dažniausiai būna tepalo arba gelinio pavidalo. „Velnio nagą“ taip pat galima vartoti per burną, jeigu jo paruošimo forma – kitokia.
Kad ir kaip bebūtų, deja, šios natūralios priemonės ligos sukėlėjų bei padarinių nenaikina.
Psoriazinis artritas
Yra ir kita artrito rūšis, kuri, 1 iš 4 atvejų būna labai panaši į reumatoidinį artritą. Tai – psoriazinis artritas, labai sudėtinga bei komplikuota šios patologijos versija, kurią visada lydi lėtinis sąnarių uždegimas.
Psoriazinis artritas gali paveikti absoliučiai bet kurį sąnarį ir pasireiškia per tam tikruose regionuose sutelktą skausmą, patinimus ir sąnarių standumą (elastingumo netekimą).
Nors ligos sukėlėjai nėra tiksliai žinomi, tačiau tam tikri moksliniai tyrimai perša išvadą, kad egzistuoja genetinis polinkis į ligą. Į psoriazinį artritą linkusių žmonių sąnariai bei kiti audiniai ir imuninė sistema neatlaiko spaudimo.
Ankstyva ligos diagnozė yra būtina tam, kad būtų galima skirti tinkamą gydymą bei terapijas. Jos taip pat reikia, kad simptomai nestiprėtų.
Taip pat, kaip ir reumatoidinio artrito atveju, taikoma vaistų terapija. Jos metu pacientas vartoja nesteroidinius, priešuždegiminius vaistus (NVNU), tam tikrą laiko tarpą.
Gydytojai rekomenduoja ir fizioterapeutų rekomenduojamą fizinę veiklą, kad sąnariai išliktų aktyvūs bei funkcionuotų.
Natūralių gydymo būdų psioriaziniam artritui taip pat yra. Tam naudojamas alavijų tepalas (gelis) arba ciberžolė.
Galų gale reikia paminėti ir mitybos bei dietos reikalingumą. Mityba turėtų pasikeisti į tokią, kurioje nėra viršsvorio atsiradimo riziką didinančių ir uždegimą skatinančių maisto produktų. Raudona mėsa, konservantų pilni šaldyti produktai bei maisto produktai su glitimu ar gyvūninės kilmės riebalai šiuo atveju yra labai nerekomenduojami.
Kitos artrito rūšys
Tarp kitų, mažiau žinomų artrito rūšių verta paminėti reaktyvųjį artritą (taip pat žinomą kaip spondiloartritas). Tai infekcinio tipo autoimuninė liga, kuri veikia ne tik sąnarius, tačiau ir akis bei šlaplę. Kada liga paveikia ir pastarąsias dvi kūno vietas, ji dar vadinama Reiterio sindromu/liga. Dažniausiai ši liga gydoma paliatyviais vaistais.
Kita artrito rūšis yra septinė, ją apibūdina bakterinė infekcija, apimanti sąnarį. Įprastai tokio tipo artritas gydomas antibiotikais.
Podagrinis artritas yra kiek kitoks. Tai medžiagų apykaitos arba metabolizmo yda, kurią seka šlapimo rūgšties kristalų nuosėdos bei sankaupos sąnariuose. Tai veda prie žaibiškų skausmo apraiškų (ypač naktį), sąnario audinio uždegimus bei patinimo požymius.
Pradžioje artrito simptomai apima plaštakas, pirštus ir riešus. Dažniausi bei svarbiausi: skausmas, tinimas, nejudrumas ir deformacija.
Šie simptomai ryškėja ganėtinai tolygiai. Tai reiškia, kad, jeigu artrito požymiai apsireiškė dešinėje rankoje, beveik neišvengiamas jų atsiradimas ir kairėje.
Tačiau liga paveikia ne tik rankas. Artritas kamuoja ir pečius, alkūnes, kelius. Visa tai liga daro simetriškai/tolygiai.
Tuo atveju, kada liga apima įvairius organus, galime pradėti kalbėti ir apie nediferencijuojamą artritą.
Diagnozavimas
Kaip jau buvo minėta, artritas yra tokio tipo liga, kuri vystosi palaipsniui, tolygiai. Kol liga dar yra ankstyvojoje savo stadijoje, simptomus dažnai sunku pastebėti.
Tačiau, jeigu pastebite patinimą sąnariuose ir jis tęsiasi ilgiau nei 6 savaites, labai rekomenduojame kreiptis į gydytoją.
Įvairiausių artrito rūšių atskyrimas gali būti labai sudėtingas. Dėl šios priežasties svarbu įvertinti simptomus bei kai ką atmesti, visapusiškai išnagrinėjant paciento sveikatos būklę ir kitas esamas ligas.
Šiam rezultatui pasiekti nėra vieno, tikslinio tyrimo. Gydytojas, pagal savo patirtį, praktiką ir nuožiūrą gali rinktis įvairias bei skirtingas priemones diagnozei nustatyti.
Kada išnagrinėjama ligos istorija, dažniausiai imami ir tiriami kraujo bei šlapimo mėginiai. Taip pat reikalinga bei dažnai atliekama sinovinio (sąnario) skysčio analizė.
Tam, kad būtų diagnozuota liga, gali reikėti kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimo bei rentgenogramos.
Galų gale pasiteisina ir ultragarsinis tyrimas arba, retais atvejais, net menkos artroskopinės procedūros.
Priežastys ir sukėlėjai
Artrito priežastys gali būti trauminės, metabolinės, infekcinės, autoimuninės arba net idiopatinės kilmės.
Dažniausia rūšis, reumatoidinis artritas yra susijęs ir priklauso nuo imuninės sistemos sutrikimų.
Dar nėra tiksliai aišku dėl ko ši liga vystosi būtent taip, kaip vystosi, tačiau genetiniai faktoriai bei aplinka patenka tarp riziką didinančių veiksnių.
Kiti įmanomi rizikos veiksniai susiję su amžiumi, lytimi, kontraceptinių preparatų naudojimu, rūkymu bei kitais hormoniniais ir mitybos veiksniais. Pavyzdžiui – rizika reumatoidiniu artritu susirgti vyrui yra mažesnė nei moteriai.
Net kada kalbame apie psoriazinį artritą, kai kurie tyrimai teigia, kad yra genetinis polinkis į šią ligą.
Reaktyviojo, infekcinio ir autoimuninio artrito atvejais, bakteriniai patogenai yra mikroorganizmai. Tarp jų galime įvardinti chlamydia, salmonella, shigella, yersinia ir campylobacter.
Kito tipo artritas – septinis, atsiranda dėl sąnarį apėmusios infekcijos.
Podagrinis artritas yra kiek kitoks ir kyla dėl šlapimo rūgščių kristalų sankaupų sąnariuose.
Simptomai
Dažniausi artrito simptomai yra:
1. Skausmas
2. Tinimas
3. Šiluma skausmo vietoje
4. Veido paraudimas
5. Sąnarių sustabarėjimas (lankstumo netekimas)
6. Sąnarių funkcijos praradimas
Simptomai dažniausiai vystosi ir ryškėja kelias savaites. Tačiau kai kuriais atvejais gali būti ir taip, kad liga vystosi daug sparčiau ir paciento būklė blogėja didesniu tempu.
Septinio artrito ištiktus pacientus gali mušti karštis arba krėsti šaltis. Podagrinis artritas iššaukia ir tinimus.
Na, o reumatoidinis artritas, kadangi yra sistematinis sutrikimas, gali paveikti įvairius organus bei sistemas. Ligos pasekmės yra labai rimtos bei nuolat sukelia įvairių sunkumų pacientams.
Taip pat gali pasitaikyti ir šie simptomai:
1. Pastovus nuovargis
2. Svorio metimas
3. Raumenų skausmai
Gydymas
Kaip gydyti artritą?
Dabar dar nėra jokio efektyvaus reumatoidinio artrito išgydymo būdo. Tačiau yra kai kurios procedūros bei terapijos, kurios sumažina paciento patiriamą skausmą bei padidina mobilumą.
Pirmiausia, pacientai turi įvairiais intervalais derinti poilsį su rekomenduojama fizine veikla. Šitai daroma tam, kad būtų išvengta nemalonių pasekmių, skatinančių ligos plitimą. Pvz. jeigu pacientas priauga svorio, tai viršsvoris skatina artrito plitimą.
Tarp natūralių ir liaudiškų gydymo būdų priskiriama šalčio bei karščio terapija.
Šalčio terapija susideda iš ledo „kompresų“ arba šaldančio tepalo purškimo ant paveikto(-ų) sąnario(-ių). Šiuo būdu sumažinamas nervų jautrumas ir tuo pačiu – skausmas.
Mikrobangos, garai ir ultragarsas taip pat naudojami lengvinant artritu sergančių žmonių kasdienybę. Šios priemonės skatina kraujo cirkuliaciją.
Kas liečia vaistų vartojimą, pirmiausia rekomenduojami nesteroidiniai, priešuždegiminiai vaistai ir kortikosteroidai.
Psoriazinio artrito gydymui, kada liga dar yra pirminėse stadijose, ne steroidiniai priešuždegiminiai vaistai neretai būna vienintelė gydymo priemonė, kurią taiko medikai.
Tačiau svarbu neužsiimti ilgalaikiu šių vaistų vartojimu, kadangi galima nukentėti nuo šalutinių poveikių.
NVNU tipo vaistai gali prisidėti prie skrandžio skausmų, padidėjusio jautrumo bei opos atsiradimo. Kortikosteroidų vartojimas labai ilgą laiką gali skatinti diabetą, hipertenziją, veido tinimą, kaulų audinio nykimą bei keletą kitų pašalinių poveikių.
Išskirtinai reumatoidinio artrito pacientams, ypatingais atvejais, gydytojai gali skirti biologinius vaistus. Na, o deformuojančio artrito atvejais, kada jis apima rankas, gydymas taip pat kliaujasi natūralia medicina, į kurią įeina:
1. Ricinos aliejus, kuriame yra aktyvių ingredientų su antiuždegiminėmis ir analgetinių/nuskausminamųjų savybių
2. Pelynų sėklų, kurios turi priešuždegiminį poveikį ir yra stiprūs antioksidantai
3. Ciberžolė su gausiomis antiseptinėmis, antibakterinėmis, priešuždegiminėmis galiomis
4. Epsomo druskos, atpalaiduojančios sąnarį, sumažinančios skausmą, mažinančios uždegimą bei sąnario sustabarėjimą
Konkrečiais reumatoidinio artrito atvejais taikomas ir ultragarsas bei PEMF (elektromagnetinio lauko) terapija, kuri sumažina skausmą bei tinimą.
Jeigu jums šis straipsnis pasirodė naudingas, kodėl gi nepasidalinus jo savo Facebook profilyje? Galėtumėte padėti artimiems, pažįstamiems arba šeimos nariams, kurie kenčia dėl artrito!
