1. Impulso dažnis. Tai yra vienas iš svarbiausių parametrų, leidžiantis mums nuspręsti, kurios raumeninės skaidulos bus aktyvuojamos. Dažnis nurodo, kiek impulsų per sekundę bus pagaminama. Ši ritminė seka stimuliuoja lėtąsias raumenines skaidulas, taikant žemą dažnį, bei greitąsias raumenines skaidulas, taikant aukštą dažnį. Siekiant pagerinti raumenų pasipriešinimą, procedūroms reikia taikyti maždaug 2-30Hz dažnio intensyvumą; 30-70Hz dažnis jau aktyvuoja ir lėtąsias, ir greitąsias raumenines skaidulas; 80-120Hz dažnis intensyviai stimuliuoja greitąsias raumenines skaidulas. Didindami dažnį ir intensyvumą, priartėjame prie tetaninių susitraukimų: stimuliacija vykdoma labai greitai ir neleidžia atsipalaiduoti, nuosekliai stiprinama daugiau raumeninių skaidulų, o tai skatina itin stiprius raumenų susitraukimus.
2. Impulso trukmė ir plotis. Šis parametras nurodo laiką, per kurį bus sukurtas impulsas. Impulso trukmė yra matuojama mikrosekundėmis, kaip nustatyta Weiss’o dėsnio, kuris sieja impulso dydį su taikomu intensyvumu per tą pačią trukmę. Chronaksijos sąvoka yra kilusi iš graikiško žodžio “cronos”, reiškiantį laiką, bei žodžio “axia”, reiškiantį vertę. Chronaksija nurodo trukmę, per kurią srovė gali paveikti raumenį, ir stimuliacijos dydį, galintį sutraukti raumenį dvigubai didesne už reobazę (tai minimalus el. potencialas, reikalingas gyvam audiniui sudirginti) amblitude, kuri, po tam tikro laiko, privers raumenį susitraukti.
Ne visi nervai ir raumenys pasižymi tuo pačiu chronaksijos dydžiu. Tai reiškia, jog kiekvienam raumeniui reikia taikyti specifinį impulso ilgį, kad šis sukeltų kontrakciją (susitraukimą). Kadangi impulsas didina chronaksiją vis labiau ir labiau, susitraukimai bus vis stipresni.
3. Impulso intensyvumas ir amplitudė. Amplitudė yra matuojama amperais – tai pagrindinis elektros srovės intensyvumo matavimo vienetas. Matavimo vienetai, naudojami matuoti amplitudei, priverčiančiai raumenį susitraukti, yra vadinami miliamperais.
Kalbant apie elektrostimuliatoriaus naudojimą, svarbu žinoti apie pojūčius, sukeliamus elektrostimuliacijos, bei jų ribas. Jautrioji riba pasiekiama taške, kai pradedame justi srovę, motorinė riba pasiekiama, kai pastebime pirmus susitraukimus, skausmo riba - tai riba, kurios reikėtų vengti. Būtina prisiminti, jog labai svarbu vengti bet kokių skausmingų pojūčių, kuriuos galite pajusti, naudodamiesi elektrostimuliatoriumi.
Įrenginio naudojimo tikslas yra taikyti procedūras tarp motorinės ir skausmo ribų, visuomet vengiant skausmo ribos. Kita vertus, akivaizdu, jog taikant stimuliaciją tik motorinėje riboje, raumeninės skaidulos bus stiprinamos gana menkai, o impulso amplitudės didinimas adekvačiame dažnyje stiprins daugiau raumeninių skaidulų, bei vyks intensyvesnė adaptacija.
4. Stimuliacijos trukmės parametrai ir kita. Kontrakcijų trukmė yra matuojama milisekundėmis. Milisekundės taip pat naudojamos stimuliacijos trukmės, palaikomos raumeniui susitraukti, konfigūracijai. Yra keli tiesiogiai su tuo susiję faktoriai: dažnis, matuojamas hercais, poilsio periodas ir amplitudės lygis. Poilsio periodu vadinama trukmė tarp dviejų susitraukimų. Naudojamas poilsio periodas bus tiesiogiai susijęs su pagrindiniu procedūros tikslu. Jeigu sieksite vystyti pasipriešinimą, poilsio periodas bus ilgesnis, nei taikant anaerobinį treniravimą. Kaip pamatysite vėliau, aukštesni intensyvumai, aukštesni dažniai bei trumpi poilsio periodai generuoja raumenų stiprumą ir pareikalaus pastebimos kūno adaptacijos krūviui. Žemi dažniai (2-8Hz stiprumo) - veiks atpalaiduojančiai bei palengvins raumenų atsistatymą po treniravimosi.
