Stimuliacijos impulsas gali būti koreguojamas intensyvumo, trukmės bei dažnio prasme.
Elektrostimuliacijos programa susideda iš impulsų serijos, pakoreguotos pagal aukščiau minėtus parametrus bei įvykdoma per tam tikrą laiko tarpą (įprastai – kelias minutes).
Impulsų intensyvumas yra labai mažas ir jų trukmė – ypatingai nedidelė (kelios dešimtys milijoninių sekundės dalių). Kaip bebūtų, jų poveikis raumenims yra pribloškiantis: mažieji impulsai sutraukia raumenis visiškai kaip sporto salės įrenginiai ir, kas dar svarbu – visiškai saugiai.
Galia (matuojama vatais), kurią perduoda impulsas, priklauso nuo voltažo/įtampos (matuojama voltais) ir srovės stiprumo.
Galios parametras skaičiuojamas dauginant įtampą iš srovės stiprio.
Galia = įtampa * srovės stipris
Arba
P[W]=V[V] x I[A]
Tuo pačiu galingumu, keičiant srovės stiprį ir įtampą (įprastai dar vadinamais „amperažu“ bei „voltažu“), galima keisti elektrinio signalo amplitudę bei stiprumą.
Elektrinio impulso dažnis, tiesą sakant, indikuoja impulsų pasikartojimo per vieną sekundę, skaičių ir yra matuojamas hercais (Hz). 1 Hz reiškia, kad įvyksta 1 impulsas per sekundę, o 50 Hz reiškia, kad įvyksta 50 impulsų per sekundę.
Žmogaus kūnas veikia dėka elektrinių impulsų, kuriuos generuoja smegenys ir perduoda nervų sistema. Šie smegenų generuojami impulsai, per CNS (centrinę nervų sistemą) ir neuronus, perduoda signalus valingiems ir nevalingiems raumenų judesiams.
Taip pat, kaip ir akumuliatoriuje ar baterijoje, žmogaus kūne esančios cheminės reakcijos (vykstančios kaip maisto, deguonies ir temperatūrinių veiksnių išdava), generuoja potencialo skirtumą, reikalinga impulsui.
Naudojant elektrostimuliatorių jūs galite panaudoti šiuos parametrus tam, kad įvyktų tam tikras raumens judesys, tačiau smegenys nekontroliuotų jo sukėlimo.
Elektrostimuliatorius skatina kūno raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą, todėl jis labai tinka ir sportui, ir treniruotėms.
Elektrinių impulsų valdymas per elektrostimuliatorių
Valdydami toliau išvardintus parametrus galite rinktis dirbti su lėtomis (lėtai susitraukiančios), greitomis (greitai susitraukiančios) arba abiejų tipų raumenų skaidulomis. Jūs taip pat galite rinktis:
1. Relaksuojantį arba stimuliuojantį poveikį
2. Vystyti jėgą, ištvermę arba greitį
3. Gerinti mikrocirkuliaciją gyslose
Impulsų dažnisImpulsų dažnis yra vienas iš svarbiausių parametrų, leidžiančių pasirinkti ir nuspręsti, su kuriomis raumenų skaidulomis dirbti.
Dažnis nurodo kiekį ir skaičių, kiek kartų raumuo stimuliuojamas per sekundę.
Lėtai susitraukiančios raumenų skaidulos stimuliuojamos lėtesniais dažniais, o greitai susitraukiančios skaidulos – aukštesniais.
Nors tai nėra vienintelis apsvarstymo vertas parametras, egzistuoja svarbus ryšys tarp impulso dažnio ir raumeninių skaidulų, kurias norite stimuliuoti:
1. Raumeninės ištvermės didinimui reikia dirbti su dažnių amplitude tarp 15 ir 40 Hz
2. Tarp 40 ir 70 Hz dažnyje stimuliuojamos abiejų tipų skaidulos
3. Didelių dažnių amplitudėje tarp 70 ir 120 Hz stimuliuojamos greitai susitraukiančios raumenų skaidulos
Didinant stimuliavimo intensyvumą bei dažnį, priartėjate prie tetanuso (ilgalaikio raumenų susitraukimo), arba prisiartinate prie tokios stimuliacijos, kuri nė kiek neatpalaiduoja raumens, tačiau įtraukia daugiau skaidulų itin stiprios kontrakcijos metu. Impulsų trukmė (arba „plotis“)
Šis dydis išreiškia kiekvieno individualaus impulso trukmę.
Ji matuojama milisekundėmis.
Remiantis Kiuri-Vaiso dėsniu, kuris impulso dydį susieja su taikomu intensyvumu, išplaukia chronaksijos (iš gr. Kalbos chronos – „laikas“ ir axia, vertė) konceptas. Tai minimali laiko trukmė, kurios reikia tam, kad stimuliavimas sukeltų susitraukimą, su srovės stipriu, lygiu dvigubam reobazės dydžiui.
Reobazė yra minimalus srovės potencialas (stipris), reikalingas pasiekti raumens susitraukimą.
Ne visi nervai, o taip pat ir raumenys turi vienodą chronaksinę vertę.
Tai reiškia, kad kiekvienam raumeniui reikia vis kito impulso „pločio“, kad būtų sukeltas susitraukimas ir kuo labiau impulsas viršija raumens chronaksiją, tuo galingesnis susitraukimas.
Šie parametrai jau yra nustatyti įvairiuose profesionaliuose elektrostimuliatoriuose, ir kai kurios, kurie pritaikyti namų ir asmeniniam naudojimui.
Impulsų intensyvumas arba amplitudė
Impulsų amplitudė matuojama amperais, įprastu elektros srovės stiprio matavimo vienetu.
Elektrinės nervų ir raumenų srovės, kurios sukelia skaidulų susitraukimus, matuojamos miliamperais.
Kada naudojate elektrostimuliatorių, svarbu žinoti sensacijas, kurias jis sukelia tam, kad suprastumėte jų santykį su ribomis:
1. Sensorinė riba yra ta, už kurios jau jaučiate srovę
2. Motorinė riba yra ta, kada jau pradedate jausti pirmuosius susitraukimus
3. Skausmo riba yra ta, kada jau imate jausti skausmą
Elektrostimuliatoriaus naudojimo metu yra be galo svarbu vengti bet kokių skausmingų sensacijų.Procesas turi vykti tarp motorinės ir skausmo ribos, tačiau pastarosios niekad nepasiekti.
Kada procesas vyksta motorinės ribos ribose, stimuliuojama mažesnis skaičius skaidulų. Didinant impulso amplitudę kartu su teisingo dažnio įtraukimu reiškia, kad į veiklą įtraukiame daugiau skaidulų ir sukeliamos daug stipresnės fiziologinės reakcijos.
Santykis tarp susitraukimų bei poilsio
Kiek sekundžių turėtų trukti raumens sutraukimas?
Ir kiek laiko turėtų praeiti po vieno sutraukimo, iki pradedant kitą?
Laiko, kurį dirgiklis laiko raumenį įtemptą, matavimas vyksta sekundėmis.
Poilsio laikas apibrėžiamas kaip intervalas tarp vieno susitraukimo ir kito.
Poilsio laikas priklauso nuo tikslo, kurį turite užsibrėžę. Jeigu norite didinti ištvermę, poilsio laikai turėtų būti ilgesni nei tada, kada atliekate aerobinio pobūdžio treniruotę.
Didesnis intensyvumas, aukštesnis dažnis ir trumpesnis poilsis generuoja didesnį krūvį raumenims, kuris tuo pačiu reikalauja greitesnės kūno adaptacijos. Na, o štai žemesni dažniai, pvz. nuo 2 iki 8 Hz, sukuria atpalaiduojantį efektą, kuris skatina atsigavimą.
Šaltinis: https://www.itechmedicaldivision.com/en/training/electro-stimulation-electrical-impulse-characteristics/
