PEMF terapija osteoporozės gydyme

Osteoporozė yra sisteminė skeleto liga, apibūdinama kaulų masės mažėjimu ir visapusišku skeleto silpnėjimu.

Ligos apibrėžimas yra daugiausiai grindžiamas anatomopatologiniais kriterijais, pagal kuriuos charakterizuojamas skeleto trapumas, pavyzdžiui, kad kaulai linkę lūžti net po nedidelių traumų.

Skeleto trapumas gali būti diagnozuotas dėka dabartinių sensitometrinių metodų, net tada, kai nėra simptomų, t.y. lūžių.

Kadangi tai yra liga, kuri didina lūžio tikimybę, tačiau vien taip neapsibrėžianti, osteoporozė gali evoliucionuoti visiškai be simptomų, kai kuriais atvejais net visą gyvenimą.

Vis dažnesnis socialinis fenomenas

Osteoporozė, pasak Romos Sapienza universiteto Radiologijos mokslų katedros vedėjo, radiologijos profesoriaus Roberto Pessariello – reiškinys, susijęs su visuomenės senėjimu. Štai kodėl tikimasi, kad ateinančiais metais tik augs skaičius pacientų su osteoporoze ir lūžiais.

Kadangi senėjimas – antrinti pradeda prof. Giovanni Luisetto iš Paduvos universiteto Endokrinologijos skyriaus Medicinos ir chirurgijos mokslų departamento – yra viena iš pagrindinių kaulų tankio mažėjimo priežasčių, šalys su didžiausiu pagyvenusių žmonių skaičiumi labiau junta socialinius ligos padarinius.

Būdingiausi osteoporozei – šlaunikaulio, slankstelių ir riešo lūžiai.

Involiucinė osteoporozė, būdinga senyvo amžiaus žmonėms, paveikia bent 40 proc. moterų po menopauzės ir ja serga beveik devyniasdešimt procentų žmonių, vyresnių nei 90m.

Kadangi osteoporozė veikia visą skeletą, mažo kaulų tankio aptikimas bet kurioje vietoje iškart signalizuoja apie padidėjusią lūžio riziką. Kitais žodžiais tariant, kada kaulų masė yra per maža, kad atlaikytų minimalią mechaninę stresinę apkrovą, pasimato išaugęs skeleto trapumas.

Mažas skelete esančių mineralų tankis tiesiogiai susijęs su slankstelių, riešo ir klubo lūžių rizika bei yra pagrindinis rizikos faktorius.

Ankstyva menopauzė taip pat dažnai siejama su išaugusia lūžio rizika. Tačiau tai – aiškina prof. Luisetto – nėra tiek susiję su spartesniu kaulų nykimu, bet greičiau dėl to, kad moterys turi mažesnę kaulų masę ilgesnį laiką.

Galų gale, prieš menopauzę patyrus trauminį lūžį, trauminio lūžio rizika po menopauzės taip pat išauga.

Tai paveikia gyvenimo kokybę

Dėl osteoporozės įvairūs skeleto segmentai tampa vis trapesni ir gali lūžti net po nedidelės traumos. Kitaip tariant, rimtai paveikiama gyvenimo kokybė, mat netenkama atraminės funkcijos, jeigu vienas arba keli skeleto segmentai lūžta ar skyla.

Vyresnio amžiaus žmonėms osteoporozė gali būti labai subtili, nes ši liga gali ir ilgesnį laiką nesirodyti. Tačiau kai simptomai pasireiškia, jie dažniausiai susideda iš kaulų skausmo, stuburo deformacijos (dažniausiai – ūgio sumažėjimas) ir rimtais atvejais – lūžių.

Dažnai maišomas stuburo skausmas ir artrozė, kadangi šis sutrikimas taip pat vargina vyresnio amžiaus žmones. Nepaisant to, slankstelių lūžiai daro labai neigiamą poveikį vyresnių žmonių gyvenimo kokybei. Tokie lūžiai veda prie šonkaulių padėties pakitimo, jie pasvyra į priekį su visu krūtinės narvu, o pastarasis nusileidžia žemyn. Tai gali sukelti dar stipresnį skausmą.

Be to, šonkaulių išlinkimas į priekį taip pat turi neigiamos įtakos ir vidinių organų funkcijoms, ypač kvėpavimo takams, mat diafragmos judėjimas iš dalies sutrinka.

Reikėtų pridurti, kad net ir kifotinė laikysena, suderinta su problematiška vyresnio amžiaus žmonių eisena bei pusiausvyros pojūčio sumažėjimu gali padidinti pavojingų kritimų riziką, kurie sukeltų galūnių, pečių, alkūnių ar rimtesniais atvejais net šlaunikaulio, klubo lūžius. Pastarasis yra rimčiausias pavojus pagyvenusiam žmogui, nes tada reikia atlikti operaciją.

Nors hospitalizacija trumpa, reabilitacija yra gerokai ilgesnė, net, jeigu ji sekasi labai gerai. Visgi, įprastai vyresnio amžiaus pacientai atgauna prieštrauminę arba panašią autonomiją.

Kaip bebūtų, pasitaiko ir rimtesnių atvejų, kada vyresnio amžiaus žmogus nebeatgauna visiško savarankiškumo ir turi naudotis pagalbinėmis ėjimo priemonėmis.

Galiausiai paminėkime, kad pačiais blogiausiais atvejais pacientas turės naudotis neįgaliojo vėžimėliu, kad galėtų judėti ir jam ar jai bus reikalinga nuolatinė pagalba namuose arba paskirta priežiūra slaugos namuose.

Osteoporozė ir PEMF terapija

PEMF terapija yra skirta kietų audinių ir uždelsto kaulų sujungimo gydymui, pvz. osteoporozei, lūžiams ir kita.

Tai terapijos forma, kurioje taikoma pulsuojantys, žemo dažnio ir aukšto intensyvumo magnetiniai laukai, vadinami PEMF (Pulsed ElectroMagnetic Fields).

Intensyvumas, įprastai ne didesnis nei 100 Gausų, ir sumažinti dažniai (ne didesni kaip 100 Hz) yra PEMF terapijos, jau įprastu šiandien tapusio neinvazinio terapijos metodo, pagrindas. Kaip jau minėjome, jis ypač skirtas stimuliuoti regeneracinius procesus po lūžių ir sulėtinti kaulų tankio sumažėjimą, kurį sukelia osteoporozė.

PEMF terapija gali būti taikoma labai koncentruotai, didžiausią dėmesį skiriant aplikacijai į konkrečias kūno dalis arba visumoje, kada visas kūnas yra veikiamas pulsuojančių magnetinių laukų.

Pirmas metodas yra taikomas lokalizuotų problemų atveju. Tai tinka po traumų, perkrovų ar degeneracijos ir taip stimuliuojant lūžių gijimą. Ypač tada, kai įtrauktas stuburas (arba jo dalis), yra specifiniai prietaisai, kurie palaiko stuburą ir sutvirtina tam tikras kaulų dalis.

Visuminė PEMF terapija yra naudojama stimuliuoti viso metabolizmo pusiausvyrą ir gali padėti sulėtinti mineralų praradimą kauluose, kuris atsiranda dėl osteoporozės.

PEMF terapija, per pulsuojančius elektromagnetinius laukus, sąveikauja su ląstelių struktūromis, sudarydama palankesnes sąlygas fiziologinių sąlygų pusiausvyros atstatymui.

Ji veikia ląstelių membranas, skatindama jonų mainus tarp abiejų membranų pusių. Tai veda prie tinkamo transmembraninio potencialo atstatymo, kuris yra būtinas norint užtikrinti maistinių medžiagų tiekimo grandinės veikimą ląstelėje.

Galiausiai, nervų ląstelėms pavyksta ir greičiau atgauti membranos potencialą, kuris yra pajėgus padidinti skausmo slenkstį, taip sukeldamas skausmą malšinantį poveikį.

Tas pats poveikis tarpląstelinės membranos lygmenyje atkuria optimalų ATP produkcijos lygį. ATP – tai molekulės, teikiančios energiją visoms ląstelinėms kūno struktūroms.

Kūno organų ir struktūrų atžvilgiu šie reiškiniai virsta skausmo nuslopinimu, uždegimo sumažinimu, edemos reabsorbcijos stimuliavimu.

Galiausiai, pulsuojantys magnetiniai laukai turi specifinį poveikį, skatinantį kalcio jonų judėjimą į kaulinį audinį, kuris gali paskatinti kaulų masės konsolidaciją ir greitint lūžių gijimą.

„Viso kūno“ terapija

Kaip minėjome anksčiau, osteoporozė yra sisteminė liga, tad ji apima visą mūsų skeletą.

Dėl to būtina toks gydymas, kuris leidžia vienu metu veikti visas ligos paveiktas kūno vietas, tačiau neverčiant paciento kentėti ilgas ir nepatogias sesijas, kur jie turi dėvėti daugybę aplikatorių tuo pat metu.

Terapija vykdoma naudojant čiužinį, kurio viduje yra įvairių solenoidų, galinčių skleisti magnetinį lauką per labai didelį paviršiaus plotą.

Vienas iš pagrindinių privalumų yra tai, kad galima terapiją atlikti nakties miego metu, kadangi čiužinys turi patogų, lygų paviršių, ant kurio galima gulėti.

Jis taip pat tinka ir dienos terapijai imobilizuotiems pacientams arba ypač aktyviems žmonėms (pvz. namų šeimininkėms, specialistams, savarankiškai dirbantiems ir t.t.), kuriems dienos metu sunku skirti laiko ilgai terapija ir dėl to, renkasi naktinę terapiją.

Gydymas naudojant PEMF terapiją trunka 90-120 dienų, po 4-8 valandas per dieną trunkančias aplikacijų. Jos turėtų būti padalintos į keletą sesijų arba atliekamos naktį. Intensyvumas turėtų būti reguliuojamas intervale nuo 50 iki 100 Gausų. Gydymas turi būti atliekamas du kartus per metus.

Šaltinis: https://www.itechmedicaldivision.com/en/training/pemf-therapy-in-the-treatment-of-osteoporosis/