Ultragarso terapijos prietaisas I-TECH MIO-SONIC

Ultragarso terapijos prietaisas I-TECH MIO-SONIC 

I-TECH MIO-SONIC – tai naujoviškas, kompaktiškas, profesionalus ultragarso terapijos procedūroms skirtas medicinos prietaisas. Ypač praktiškas ir patogus, todėl idealus naudoti namuose. 

PAGRINDINĖS TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS:

• Profesionalus ultragarso terapijos prietaisas
• IIa klasės medicininis prietaisas
• 1 MHz ultragarsas, maksimali išvestis 6,4 W, maksimalus intensyvumas 1,6 W/cm²
• Kolimuojamas ultragarso bangų spindulys, kad geriau įsiskverbtų ir pasiektų veikiamą sritį
• 3 ultragarso bangų spindulio intensyvumo lygiai: 0,08 W/cm² (žemas) – 0,8 W/cm² (vidutinis) – 1,6 W/cm² (aukštas)
• Tiesioginio kontakto prietaisas (netinka nardinti į vandenį)

Naujoviškas, ypač lengvas naudoti prietaisas tiek namuose, tiek profesionaliai. Jis sujungia kompaktiškumą ir profesionalius rezultatus mažame, lengvame ir paprastame naudoti aplikatoriuje. Prietaisas lengvas, patogus ir kompaktiškas, todėl juo naudositės be jokių sunkumų. MIO-SONIC gali būti naudojamas šiems tikslams:

• skausmo terapijai

• gerai fizinei būklei palaikyti

• estetinėms procedūroms

NEGALAVIMAI

Ultragarsas – tai mechaninės garso bangos garsas, kurio dažnis didesnis už žmogaus ausies juntamo diapazono dažnį, t. y. už 20 000 Hz.

Ultragarso mechaninės bangos, generuojamos pjezoelektrinių elementų, naudojamos įvairiose pramonės srityse daugybę metų.

Ultragarso bangų taikymo žmogui tyrimai leido sukurti naujoviškus diagnostinius medicinos prietaisus, kurie šiandien plačiai naudojami ginekologijoje, gastroenterologijoje, hagiologijoje ir kardiologijoje.

Šie prietaisai pasiunčia ultragarso signalą ir priima jo aidą, kuris plinta žmogaus organizme, ir sulėtėja skirtingai, atsižvelgiant į žmogaus anatomines struktūras. Kiekvienas audinys turi skirtingą akustinį tankį (varžą), taigi ultragarso bangos pereina per anatomines struktūras ir sukelia skirtingus biologinius efektus. Terminis efektas yra pirmasis poveikis, kuris išsiskiria skausmą malšinančiu poveikiu: tai ypač aktualu kalbant apie ortopediją, sporto mediciną ir estetiką, pavyzdžiui, celiulito ir riebalinio audinio gydymą.

Kaip ultragarso bangos generuoja šilumą? Ultragarso bangos praranda energiją, kai jos skverbiasi į audinius. Sukaupta energija perduodama anatominei struktūrai. Tada energija virsta šiluma ir gerokai padidina vietos temperatūrą, ypač tarp audinių su skirtinga akustine varža (pavyzdžiui, kaulų ir (arba) minkštųjų audinių), bei mikrocirkuliaciją. Kraujotaka padeda išsklaidyti padidėjusią šilumą.

Pirmasis – mechaninis poveikis, kurį sukelia ultragarso bangų jėgos ląstelėse, ir šios bangos juda link žemo slėgio sričių. Būtent todėl ląstelės sukasi, keičiasi ir susidaro maži verpetai tarpaudininiuose skysčiuose (sruvenimas).

Tokie slėgio svyravimai gali sukelti ląstelių membranų pralaidumo pakitimus (biocheminius ir biologinius poveikius). Tokiu atveju riebalinių ląstelių slėgio pokyčiai skatina sudėtingų molekulių išlaisvinimą kaip riebalų, kurie yra išleidžiami į kraujotakos sistemą, o vėliau pašalinami per limfinę sistemą ir mikrocirkuliaciją.

Kitas aspektas, susijęs su biocheminiu poveikiu, yra fonoforezė – technika, kuri padeda patekti vaistams į audinius per ultragarsą. Pagrindinis neterminis efektas yra kavitacija.

Gydomojoje srityje ultragarsas išgaunamas dirbtiniu būdu. Iš tiesų kai kurie mineraliniai kristalai, veikiami elektrinio lauko, gali plėstis ir kondensuoti. Ultragarso spinduliavimas sukuria tam tikras vibracijas ir nuoseklų intensyvų giliųjų audinių mikromasažą ir taip generuojama šiluma (ultragarso sąveika su biologiniais audiniais pasižymi mechaniniu, šiluminiu, cheminiu ir kavitacijos poveikiu).

Ultragarso terapija ypač rekomenduotina judėjimo aparato patologijoms gydyti, nes ji puikiai malšina skausmą, pavyzdžiui, kojų, nervo uždegimų sukeltus skausmus, užkerta kelią periartikulinių audinių kalkėjimui, yra puiki išeitis sergant Diuplei ar Diupitreno (Diupitreno kontraktūra) ligomis. Be to, ultragarso terapija ypač veiksminga, jei atsirado hematomų, ji greičiau atkuria ir gydo audinius, sausgysles, raumenų kontraktūrą. Ultragarso terapija taip pat gali būti naudojama celiulitui gydyti, nes aktyvina kraujo ir limfos cirkuliaciją ir sumažina apelsino žievelės efektą. Ji skatina eterinių aliejų, riebaluose tirpstančių vitaminų (pavyzdžiui, vitaminų A ir E) ir vandenyje tirpių medžiagų veikliųjų elementų įsiskverbimą per odą. Atpalaiduojami audiniai, todėl net veikiant ir norint sumažinti raukšles pasiekiama puikiausių rezultatų.

Ultragarso terapija pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Atkuriami aknės pažeisti audiniai, skaidomi riebalai ir aktyvinama audinių apykaita, ultragarso terapijos poveikis unikalus kalbant apie vaskuliarizaciją ir limfodrenažą.

GROŽIO PROCEDŪROS

Kavitacija

Kavitacija yra fizikinis reiškinys, kurio metu skystyje susidaro burbuliukai, užpildyti prisotintais to skysčio garais. Skysčių ištirpintų dujų formos garų burbuliukai ar ertmės dėl ultragarso slėgio sumažėja. Tada garų burbuliukai dėl judėjimo aukšto slėgio srityse suyra. Sukaupta energija aplinkinėse srityse išprovokuoja skirtingas reakcijas.

Kavitacijos aplikatoriaus skleidžiamų akustinių bangų dažnis yra nuo 1 iki 16 MHz, jos naudojamos medicinos srityje tiek diagnostiniais, tiek dermatologiniais tikslais. Šios bangos sukuria šiluminį ir skausmą malšinantį, taip pat – kavitacijos poveikį, kuris gali būti pritaikytas inkstų akmenims pašalinti (litotripsija). Mikroburbuliukai irdami sunaikina inkstų akmenis ir suskaido jų kietąsias medžiagas per inkstus. Be to, šis kavitacijos poveikis yra naudojamas estetinėje medicinoje, siekiant efektyviai sumažinti arba pašalinti antsvorį. Šis metodas dar vadinamas nechirurginiu riebalų nusiurbimu.

Celiulitas yra liga, jis formuojasi, kai hipodermoje, poodiniame riebaliniame ląstelyne, atidedamos riebalų atsargos. Celiulito pasekmė – riebalinių ląstelių apimties padidėjimas, skysčių sulaikymas ir nusistovėjimas tarpląstelinėse ertmėse.

Celiulitas gali būti trijų tipų:

• kompaktiškasis: šio tipo celiulitą sukelia edema – pernelyg didelis skysčių susikaupimas audiniuose; celiulitas pasirodo riebaliniame audinyje, ypač netoli kulkšnių, blauzdų, šlaunų, jis gali pasitaikyti bet kam – ir asmenims, kurių sveikata nepriekaištinga, su toniniais raumenimis.

• Glebusis: pasitaiko vidutinio amžiaus asmenims su hipotoniniais raumenimis.

• Išbrinkusis: progresuojantis kompaktiškasis celiulitas, atsirandantis dėl kraujo apytakos patologijų.

Kavitacija ir estetika

Estetinę kavitaciją sudaro žemo dažnio (0,03–3 MHz) ultragarso bangos, kurios generuoja garų burbuliukus riebaliniame audinyje. Šie burbuliukai greitai sprogsta sukaupdami energiją, kuri išyra riebalinėse ląstelėse ir sutelkia riebalus, kuriuos iš organizmo gali lengvai pašalinti limfinė sistema.

Estetikos srityje 3 MHz ultragarsas buvo naudojamas daugelį metų. Neseniai nauji tyrimai ultragarsinių prietaisų gamintojus paskatino sumažinti veikimo dažnius, nes išsiaiškinta, kad ultragarso bangos giliau į audinius prasiskverbia, kai ultragarso spindulio dažnis yra žemesnis. Šiandien rinkoje siūlomi 3 MHz, 1 MHz iki 0,03 MHz ultragarsiniai prietaisai.

SKAUSMO SRITYS IR VEIKIAMI TAŠKAI

Ultragarso terapijos prietaisai „Mio-Sonic“ ir „Sonicstim“

Kontraindikacijos

Prietaiso negalima žmonėms, kurie turi širdies ritmo reguliatorius, sergantiems kardiopatija ir kitomis širdies ligomis, epileptikams, nėščioms moterims, nerimo kamuojamiems žmonėms, sergantiems flebitu, tromboflebitu ir sunkiomis ligomis.

Draudžiama naudoti prietaisą asmenims, kurie turi rimtų širdies ir kraujagyslių problemų, sergantiems tuberkulioze, stuburo ligomis, žmonėms, kurie turi piktybinių navikų, sergantiems neoplazija, metalinių protezų nešiotojams (išskyrus tam tikrus medicinos receptus), sergantiems ūmiomis infekcijomis, venų tromboze, sunkia osteoporoze, arteriopatija, turintiems uždegimų ir jaunesnis nei 12 metų amžiaus vaikams.

Jei patyrėte traumą, vargina raumenų patempimai arba yra bet kokių kitų sveikatos problemų, prietaisą naudokite prižiūrimi gydytojo.

Venkite naudoti prietaisą taip, kad ultragarso spindulys būtų nukreiptas į akis, netoli liaukų, šalia gimdos ir pilvo, paviršinių venų ir netoli uždegimų pažeistų vietų.